Demielinizuojančios nervų sistemos ligos

1. Įvadas į demielinizuojančias nervų sistemos ligas. Demielinizuojančių ligų klasifikacija. Centrinės ir periferinės nervų sistemos demielinizuojaničos ligos, diagnostiniai sindromai, diferencinė diagnostika. Autoimuniniai encefalitai. 2. Pacientų, kuriems įtariama centrinės nervų sisitemos (CNS) demielinizuojanti liga, ištyrimo taktika. Pacientų, kuriems įtariama CNS demielinizuojanti liga, klinikinis neurologinis ištyrimas: piramidinės, jutimų, kamieninės, smegenėlių, regos, dubens organų funkcijos, kogniyvinių funkcijų įvertinimas. Pacientų, kuriems įtariama periferinės nervų sistemos demielinizuojanti uždegiminė liga, klinikinis neurologinis ištyrimas ir simptomų įvertinimas. Neurologinių klinikinių pakitimų interpretacija ir diferencinė diagnostika. 3. Pacientų, kuriems įtariama demielinizuojanti nervų sistemos liga radiologinis ir neurofiziologinis ištyrimas. Instrumentiniai pacientų su centrinės nervų sistemos demielinizuojančia liga tyrimo metodai (magnetinio rezonanso tomografija, neurofiziologiniai sukeltųjų potencialų tyrimai) ir imunologiniai tyrimai. Instrumentiniai pacientų su periferinės nervų sistemos demielinizuojančia liga tyrimo metodai (elektroneuromiografija) ir imunologiniai tyrimai. Pakitimų radiologiniuose, neurofiziologiniuose ir imunologiniuose tyrimuose diferencinė diagnostika. 4. Išsėtinė sklerozė. Kliniškai izoliuotas sindromas. Radiologinė išsėtinė sklerozė. Retos demielinizuojančios CNS ligos. Išsėtinės sklerozės etiologija, patofiziologija, patologija, klinika, klinikinės eigos, Uthoffo fenomenas, Lhermitte simptomas, ankstyvos ir itin aktyvios išsėtinės sklerozės diagnostika, ligos eigą imunomoduliuojančio ir simptominio gydymo skyrimo principai. Retos demielinizuojančios ligos: Balo koncentrinė sklerozė, Schilderio liga ( difuzinė sklerozė), Marchiafava- Bignami liga (corpus callosum demielinizacija). Diferencinė išsėtinės sklerozės diagnostika. 5. Išsėtinės sklerozės diagnostiniai kriterijai. Kognityvinių sutrikimų sergant išsėtine skleroze diagnostika. Radiologiniai išsėtinės sklerozės diagnostiniai kriterijai. Atnaujinti McDonaldo diagnostiniai kriterijai ir praktinis jų pritaikymas išsėtinės sklerozės diagnostikoje. Radiologiniai diagnostiniai kriterijai ir specifiniai požymiai (centrinės venos signalas, paramagnetinis ratlankio žiedas), radiologinių vaizdų diferenciacijos praktinių įgūdžių įgyjimas. Modernių radiologinių tyrimų vertė išsėtinės sklerozės diagnostikoje ir diferencinėje diagnostikoje. 6. Išsėtinės sklerozės paūmėjimai. Išsėtinės sklerozės paūmėjimų diagnostika ir deferencinė diagnostika, fizinių ir kognityvinių klinikinių simptomų išreikštumo įvertinimas, ištyrimo metodika, paūmėjimų gydymas ( kortikosteroidų, plazmaferezių taikymas) ir paūmėjimų prognostiniai veiksniai. 7. Seksualinė disfunkcija sergant išsėtine skleroze. Seksualinė disfunkcija sergant išsėtine skleroze: tipai, pobūdis, priklausomybė nuo neurologinių simptomų raiškos, ligos naštos įtaka. 8. Imunomoduliuojantis ir simptominis išsėtinės sklerozės gydymas, gydomų pacientų monotoravimas, naujos terapijos ir gydmo būdai, gydymo perspekyvos. Imunomoduliuojančio gydymo skyrimo indikacijos, klinikinių tyrimų duomenys, preparatų efektyvumo palyginimas, pirmos, antros ir trečios eilės imunomoduliuojančių preparatų pasirinkimas, išsėtinės sklerozės gydymo algoritmai. Imunomoduliuojančių vaistų (beta interferonų, glatiramero acetato, fingolimodo, natalizumabo, alemtuzumabo ir kt.) veikimo mechanizmai ir vieta išsėtinės sklerozės gydymo algoritme. Itin aktyvios išsėtinės sklerozės dignostikos ypatumai ir gydymo principai. Eksperimentiniai metodai taikomi išsėtinės sklerozės gydymui ( autologinė kamieninių kraujo ląstelių transplantacija). Pacientų, kuriems skiriamas imunomoduliuolantis gydymas, saugi atranka ( saugaus ir efektyvaus gydymo pasisrinkimas, monitoravimas, gydymo saugumo vertinimas, nepageidaujamos reakcijos ir jų prevencija), pacientų ilgalaikė dispanserizacija, gydymo efektyvumo vertinimas, gydymo tęsimo, keitimo ir nutraukimo kriterijai. Imunosupresantų taikymas ir efektyvumas. Ilgalaikės pacientų stebėsenos sistemos principai ir vertė. Daugiažidininė progresuojanti leukoencefalopatija: klinika, diagnostika, išsivystymo prevencija. Išsėtinės sklerozės gydymo perspektyvos. 9. Išsėtinė sklerozė ir nėštumas. Vaikų amžiaus išsėtinė sklerozė. Išsėtinės sklerozės ypatumai nėštumo metu, moters būklės vertinimas nėštumo ir laktacijos periodu, taikomo gydymo indikacijos ir saugumas, imunomoduliuojančio gydymo atnaujinimo indikacijos po laktacijos. Gimdymo taktikos pasirinkimas ir nuskausminimo rekomendacijos išsėtine skleroze sergančiai moteriai. Išsėtine sklleroze sergančiųjų nėščiųjų konsultavimo ypatumai. Kontracepcijos priemonių parinkimas išsėtine skelroze sergančiai moteriai. Vaikų amžiaus išsėtinė sklerozė: diagnostikos ypatumai vaikų amžiuje, diferencinė diagnostika, gydymo taktikos pasirinkimas, taikomų terapijų saugumas vaikams, gydymo keitimo indikacijos vaikams, ilgalaikio stebėjimo taktika ir ligos prognozė vaikams. 10. Optinis neuromielitas ir optinio neuromielito spektro ligos (ONSS), su mielino oligodendrocito glikoproteinu (MOGAD) susijusios ligos. Optinio neuromielito, ONSS ir MOGAD epidemiologija, paplitimas Lietuvoje, etiopatogenezė, patologija, klinika, diagnostiniai kriterijai, diferencinė diagnostika, imuninius procesus veikiančio gydymo skyrimo principai, prognozuojamas gydymo efektyvumas, klinikinio atsako vertinimas, simptominis ir reabilitacinis gydymas. 11. Mielitas (ūminis idiopatinis demielinizuojantis uždegiminis mielitas). Terminologija, mielitų diagnostika ir diferencinė diagnostika. Mielito epidemiologija, etiologija, patogenezė, patologija, klinika, mielito diagnostiniai kriterijai ir jų taikymas, diferencinė diagnostika, gydymo pasirinkimas ( gliukokortikoidai, plazmaferezė, ilgalaikis gydymas). Saugumo ir efektyvumo vertinimas taikant ilgalaikį gydymą. 12. Optinis neuritas. Oftalmologinis ligonio ištyrimas. Optinio neurito epidemiologija, etiologija, patogenezė, patologija, klinika, diagnostika ir diferencinė diagnostika. Prognostiniai konversijos į kliniškai patvirtintą išsėtinę sklerozę veiksniai. Optinio neurito gydymo principai. Oftalmologinis ligonio su optinio neuritu ištyrimas, regos aštrumo, akių dugno įvertinimas, papildomi instrumentiniai tyrimai. Optinės koherenctinės tomografijos taikymo indikacijos ir vertė optinio neurito, išsėtinės sklerozės diagnostikoje ir diferencinėje diagnostikoje, ilgalaikio tinklainės nervinių skaidulų sluoksnio storio monitoravimo vertė. 13. Ūminis išsėtinis encefalomielitas. Terminologija, ūminio išsėtinio encefalomielito epidemiologija, etiologija ir patogenezė, klinika, diagnostika (klinikinė, radiologinė, imunologinė), diferencinė diagnostika, gydymas, prognozė ir profilaktika. 14. Centrinė tilto mielinolzė ir ekstrapontinė mielinolizė. Istoriniai ligos aspektai, epidemiologija, etiologija ir patogenezė, patologija, klinika, diagnostika ir diferencinė diangostika ( radiologinių vaizdų interpretavimas), gydymo principai, elektrolitų pusiausvyros sutrikimų koregavimo principai ir rekomendacijos, ligos profilaktika ir prognozė. 15. Demielinizuojaničios uždegiminės polineuropatijos: ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija (Guillain- Barre sindromas), lėtinė demielinizuojanti polineuropatija. Diagnostikos kriterijai, diferencinė diagnostika, gydymas. Demielinizuojančios uždegiminės polineuropatijos: ūminė uždegiminė demielinizuojanti polineuropatija (Guillain- Barre sindromas) ir lėtinė demielinizuojanti uždegiminė polineuropatija. Diagnostikos kriterijai: paciento neurologinis ištyrimas, klinikiniai ir neurofiziologiniai diagnostinai kriterijai, paciento praktinio elektroneuromiografinio ištyrimo stebėjimas, tyrimo vertinimas, diferencinė diagnostika, gydymo principai. Lėtinės demielinizuojančios uždegiminės polineuropatijos ilgalaikio gydymo skyrimo indikacijos, paciento stebėjimas, gydymo saugumo vertinimas. Intraveninių imunoglobulinų skyrimo indikacijos ir efektyvumas.